Skip to content Skip to navigation

Paslaptingoji moteris iš grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus

Paslaptingoji moteris iš grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus

Pateikta: 2018-10-11 08:13 (atnaujinta: 2018-10-11 08:24)

Praardyta kripta su nežinomos moters sarkofagu. Fot. Julius Kanarskas, 2014 m. Atidengus prieš ketvertą metų Kretingos II senųjų kapinių grafų Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus kriptos pakylas, jose buvo aptikti keturi metaliniai sarkofagai. Ekspertams pavyko nustatyti, kad trijuose karstuose palaidoti grafas Juozapas Tiškevičius († 1891 m.), grafaitė Marija Tiškevičiūtė († 1896 m.) ir grafienė Sofija Horvataitė-Tiškevičienė († 1919 m.). Deja, ketvirtajame sarkofage rastų moters palaikų identifikuoti nepavyko.

***

Gedulingas vainikas su rožių šakelėmis ir žiedais. Fot. Jolanta Klietkutė, 2014 m. Paslaptingosios moters sarkofagas aptiktas aklinai užmūrytas laidojimo kriptos kairėje pusėje išbetonuotoje pakyloje, ant kurios nuo 1941 metų stovėjo į Kretingą parvežtas medinis karstas su prie Skuodo žuvusio Kretingos dvaro paskutiniojo paveldėtojo Kazimiero Viktoro Justino Marijos Tiškevičiaus († 1941-06-24) palaikais.

Praardžius pakylą, jos viduje susidurta su sutrūnijusia sukaltų medinių lentų konstrukcija, kuri betonavimo metu iš vidaus laikė sienas ir lubas. Ant karsto šonų kabėjo du metaliniai gedulingi vainikai su keramikiniais gėlių žiedais. Vienas jų sudaro rožių žalių šakelių ir baltų žiedų vainiką, o kitas sudarytas iš fatsijos, gebenės ir paparčio šakelių bei baltų pakalnučių ir gerberų žiedų. Keramikinių gerberų žiedų centrinė dalis buvusio paspalvinta rausvais dažais.

Gedulingas vainikas su fatsijos, gebenės ir paparčio lapais bei gerberų ir pakalnučių žiedais. Fot. Jolanta Klietkutė, 2014 m. Aptiktas sarkofagas yra serijinės gamybos, tipiškų formų ir kuklaus nesureikšminto dekoro, cinko skardos, išorėje padengtas alavo danga, o vidaus pusėje – juodais dažais. Dangtį puošia prilituota štampuoto cinko reljefinė augalinio motyvo ornamentika. Funkcinės detalės ornamentuotos, taip pat išlietos iš cinko: 8 rankenos pritvirtintos prie lovio šonų ir galų, o 6 liūto letenos pavidalo kojos – prie lovio dugno.

Sarkofago ilgis siekia apie 199 cm, galvūgalio aukštis – 88 cm, plotis – 82 cm, kojūgalio aukštis – 60 cm, plotis – 62 cm. Dangčio kojūgalio išorėje įspaustas numeris „68329“, tačiau gamintojo ir gamybos vietos pagal jį nustatyti nepavyko. Tokio stiliaus sarkofagai plačiai naudoti XX a. pirmoje pusėje. Spėjama, kad jis galėjo būti pagamintas Klaipėdoje.

Dangtis prie lovio buvęs prisuktas metaliniais varžtais su plokščiomis, dekoruotomis galvutėmis, o dangčio ir lovio kraštai aklinai užlituoti. Jame, kaip ir kriptos pakyloje, nepastebėta jokių plėšimo žymių. Tai liudija, kad šis palaidojimas išvengė kapų plėšikų dėmesio.

Mikalojaus Karolio Tiškevičiaus ir Sofijos Stefanijos Šostakaitės santuokos įrašas. Fot. Robertas Bitinas, 2010 m. Antropologų tyrimai parodė, kad sarkofage buvusi palaidota senyvo (daugiau kaip 50 metų) amžiaus moteris. Jos palaikai nejudinti, gulėjo anatomine tvarka, aukštielninki. Rankos sukryžiuotos ant krūtinės, galva beveik skeletuota, o likusi kūno dalis mumifikuota. Velionė buvusi aprengta ilga balta įkapine suknele rauktais rankogaliais ir apykaklaite bei dvigubo audinio pasijoniu, kurio apatinis sluoksnis storesnis, o viršutinis peltakiuotas. Ant galvos buvęs uždėtas ilgas ir platus, gėlėmis puoštas veliumas, siekiantis kulnus ir iš šonų dengiantis kūną. Galvą puošė gėlių vainikas. Mirusioji buvusi su trikotažinėmis kojinėmis bei įkapiniais tekstiliniais bateliais, kurių padai kartoniniai. Po veliumu ant rankų rastas rožinis, kurio karoliukai balto lydinio, suverti ant metalo virvelės, o kryželis – vario lydinio.

Sofijos Stefanijos Šostakaitės-Tiškevičienės fotografijų albumas. XIX a. II pusė – XX a. 2 deš. Kretingos muziejaus rinkinys Velionė gulėjo ant medžio drožlėmis kimštų čiužinio ir pagalvės. Pagalvė buvusi pasiūta iš veltinio audinio, puošto spaustu augalinio motyvo ornamentu. Dangčio vidinė pusė ir lovio pakraščiai buvę aptraukti baltu šilkiniu audiniu, o ties kampais juos puošė pasiūti šilkiniai gėlių žiedai.

Paėmus mėginius laboratoriniams DNR tyrimams ir gautus rezultatus palyginus su kitų koplyčios kriptoje palaidotų grafų Tiškevičių giminės narių DNR tyrimų medžiaga konstatuota, kad nei su vienu iš jų nežinoma moteris giminystės ryšių neturi.

Nors antropologų ir genetikų tyrimai nenustatė moters tapatybės, tačiau gauti rezultatai nusakė apytikrį velionės amžių bei nurodė, kad jos nereikėtų ieškoti grafų Tiškevičių ir artimų jiems Horvatų, Zabielų, Puslovskių, Sviatopelk-Četvertinskių giminių terpėje. Toliau savo žodį turėjo tarti istoriniai tyrimai.

Sankt Peterburgo pažų korpuso auklėtinio grafaičio Aleksandro Tiškevičiaus nuotraukos, 1879 m. dovanotos auklei Sofijai Stefanijai Šostakaitei Kretingos muziejaus Moksliniame archyve saugomuose muziejininko Juozo Mickevičiaus XX a. 6 deš. pab. – 8 deš. užrašytuose dvariškių arba jų palikuonių prisiminimuose apie grafus Tiškevičius minima, kad grafaitės Marijos Tiškevičiūtės (1871–1943) prašymu koplyčioje tarpukariu buvusi palaidota guvernantė Margaret Sant-Clair (Margarita Senkler), mirusi Palangoje. Ši informacija buvo paskelbta 2004 m. koplyčios kriptos prienavyje pakabintoje informacinėje lentoje. Tačiau iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo gauti duomenys apie Palangos Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų knygoje esantį įrašą liudija, kad 1924 m. sausio 29 d. Palangos mieste mirusi Jemima-Margareta Evart St. Clair (gimusi 1865 m. Niuton-Stiuarte, Škotijoje) buvo „palaidota Palangos parapijos kapuose“. Tai patvirtina ir Palangos miesto senosiose kapinėse, į šiaurę nuo koplyčios esanti grafų Tiškevičių šeimos kapavietė. Joje stovi lieto ketaus antkapinis paminklas su tašyto akmens postamentu, kuriame iškaltas užrašas anglų kalba skelbia: „R. P. / Margaret / Saint–Clair / Born 25 Nov. 1865 / Died 9. Jan. 1924.“

Rėmelis su šeimos (manoma, Sofijos Stefanijos ir Mikalojaus Tiškevičių) nuotrauka iš Stefanijos Tiškevičienės buto. XIX a. pab. Kretingos muziejaus rinkinys Atmetus prielaidą, kad koplyčioje buvusi palaidota guvernantė M. Saint-Clair, tyrinėjant Kretingos Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų knygose tarpukariu darytus įrašus dėmesys buvo atkreiptas į vieną iš jų, kuriame nurodoma, kad 1931 m. sausio 19 d. Kretingos dvare nuo džiovos mirė 90 metų darbininkė, našlė Stefanija Tiškevičienė, seniau mirusio Mikalojaus Tiškevičiaus žmona.

Pradėjus domėtis šiais asmenimis, ėmė ryškėti šeimos istorijos faktai. Pasirodo grafų bendrapavardis Mikalojus Juozapas Karolis Tiškevičius gimė 1834 metais bajorų Pranciškaus ir Eleonoros Henrikaitės Tiškevičių šeimoje, kuri grafų Tiškevičių giminei nepriklausė. Matyt šeima buvusi iš nusigyvenusių dvarininkų, todėl sūnus, gavęs savo luomui priklausantį išsilavinimą, dvarų nepaveldėjo, o išėjo tarnauti pas klestinčius didikus. Nežinia kaip jis papuolė pas grafus Tiškevičius, tačiau žinome, kad iš pradžių tarnavo Palangoje, kurios bažnyčioje pirmąkart vedė. Anksti tapęs našliu, persikėlė į Kretingą, buvo paskirtas dvaro administracijos buhalteriu-kasininku. Čia susipažino su guvernante Sofija Stefanija Šostak.

Kretingos RKB mirties metrikų knygos įrašas apie Sofijos Stefanijos Tiškevičienės mirtį. Fot. Robertas Bitinas, 2009 m. Sofija Stefanija gimė 1842 metais Vilniaus krašto bajorų Leopoldo ir Petronėlės Bogdanavičiūtės Šostakų šeimoje. Apie 1862 m. tapo Lentvario grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių vaikų aukle, o apie 1878 m. su jais persikėlė į Kretingą. 1883 m. vasario 20 d. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje susituokė su dvariškiu, kolegijos sekretoriumi Mikalojumi Karoliu Tiškevičiumi. Santuokos liudininkai buvo bajoras Liudvikas Dirmontas, kolegijos asesorius Stanislovas Girinas, grafo Juozapo Tiškevičiaus reikalų tvarkytojas Juozapas Vainora ir kiti kilmingi asmenys.

Mikalojaus Juozapo Karolio Tiškevičiaus antkapinis paminklas. Fot. Julius Kanarskas, 2014 m. Po vestuvių Sofija Stefanija paliko guvernantės darbą ir tapo dvaro vaistininke. Ji tvarkė dvaro vaistinėlę, augino ir rinko vaistažoles, iš jų, vaisių ir uogų gamino įvairias gydomąsias tinktūras, jomis ir iš vaistinių įsigytais vaistais gydė grafus, jų vaikus ir dvariškius. Jos brolis Jonas Šostakas taip pat buvo dvariškis, projektavo grafo Juozapo Tiškevičiaus Lentvario dvaro vinių ir vielos fabriką, Kretingos dvaro tvenkinius, parko krioklį, fontanus ir vandentiekį, vadovavo dabartinės Vilniaus gatvės tiesimui, pirmojo šaligatvio ir mūrinio tilto per Dopulties upelį statybai.

Į Kretingos muziejų iš 1940 m. nacionalizuoto Kretingos dvaro rūmų prieš karą pateko Sofijos Stefanijos Šostakaitės-Tiškevičienės fotografijų albumas. Be daugelio Sofijai Stefanijai artimų žmonių jame aptinkame jos brolio Jono ir beveik visos grafų šeimynos – grafo Juozapo, grafienės Sofijos, grafaičių Aleksandro, Vladislovo, Antano, Felikso, Marijos ir Elenos Klotildos nuotraukas. Jos liudija, kad grafai Tiškevičiai savo dvariškę gerbė ir mylėjo. Tarp grafų nuotraukų dažniau sutinkamos vyriausiojo grafaičio Aleksandro fotografijos. Tai leidžia manyti, kad Sofija Stefanija buvo jo aukle ir pirmąja mokytoja.

Nežinomos moters sarkofagas Kretingos dvaro malūno-elektrinės pastate. Fot. Jolanta Klietkutė, 2014 m. Sofija Stefanija ir Mikalojus Tiškevičiai turtų nesukaupė ir vaikų nesusilaukė. Jie gyveno dvaro suteiktame bute, ant kurio sienų kabėjo dvaro staliaus rankų darbo mediniai, įvairiais ornamentais puošto šilko audiniu aptraukti rėmeliai su artimų žmonių portretais, dabar saugomi muziejuje. Mikalojus Tiškevičius nuo širdies ritmo sutrikimo 1901 m. kovo 30 d. dvare mirė. Grafas Aleksandras Tiškevičius jį palaidojo kapinėse, garbingoje vietoje šalia grafų Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus ir pastatė antkapinį paminklą. Našlė Sofija Stefanija likusį gyvenimą praleido viena. Dvaro ūkinės knygos liudija, kad grafas Aleksandras Tiškevičius jai paskyrė ordinariją (išlaikymą), kuri buvo mokoma iki dvariškės mirties – 1931 m. sausio 19 d. Mirties metrikoje rašoma, kad pranciškonas tėvas Silvestras Baltuška mirusiąją palaidojo Kretingos parapijos kapinėse.

Velionė turėjusi būti palaidota šalia vyro prie grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus. Tačiau kapą ženklinančiame paminkle iškalta epitafija lenkų kalba teigia, kad čia palaidotas tik Mikalojus Tiškevičius, miręs 1901 metais. Vargu ar grafas Aleksandras Tiškevičius būtų pamiršęs pasirūpinti savo auklės ir pirmosios mokytojos, kurią gerbė ir labai vertino, atminimo įamžinimu. Todėl manoma, kad jis su visa pagarba Sofiją Stefaniją Šostakaitę-Tiškevičienę, kaip ir dera nusipelniusiai dvariškei, iškilmingai sarkofage palaidojo koplyčios kriptoje greta kitų jam brangių ir artimų žmonių. Kitų įtikinamesnių paaiškinimų kas galėjo būti palaidota nežinomos moters sarkofage šiandien neturime.

Julius Kanarskas,
istorikas, Kretingos muziejus