Skip to content Skip to navigation

Kretingos muziejaus žiemos sodas – Vanilė

Kretingos muziejaus žiemos sodas – Vanilė

Pateikta: 2020-05-09 12:26 (atnaujinta: 2020-05-09 12:31)

Ne tik nuostabiai kvepiantis, bet ir gražus prieskonis. Kas jis?

Ar būtumėte pagalvoję, kad šis vijoklinis augalas, su žemyn nutįsusiomis orinėmis šaknimis, yra Kvapioji vanilė? Taip, tai augalas, kuris naudojamas aromatinio prieskonio – vanilės gamybai. Į Kretingos žiemos sodą mažytį jos daigelį parsivežėme 2017 metais iš Vilniaus edukologijos universiteto oranžerijos.

Gal kada girdėjote, kad Kvapioji vanilė yra orchidėja? Ji ne tik prieskonis, bet ir labai graži gėlė. Natūralioje gamtoje vanilė auga Centrinėje Amerikoje ir Vakarų Indijoje, ten ji leidžia ūglius, besivyniojančius aplink medžius.

Vanilės žiedai labai gražūs, žalsvai gelsvi, apie 5 cm skersmens, susitelkę į kekes. Tačiau per dieną pražysta tik vienas žiedas ir žydi jis tik vieną dieną. Vanilės žiedus apdulkina tam tikros rūšies bitės ir kolibriai. Apdulkinus žiedą užsimezga ankštys, ant augalo jos bręsta net devynis mėnesius. Ankščių ilgis paprastai būna 15–23 cm.

Vanilė labai brangus prieskonis, todėl tropiniuose kraštuose (Madagaskare, Okeanijoje, Indonezijoje ir kt.) buvo pradėtos auginti vanilės plantacijos. Vanilė buvo parvežta į Europą ir bandyta ją auginti kaip prieskonį. Sudarius tinkamas sąlygas augalai augo, žydėjo, tačiau vanilės anksčių neužmegzdavo. Kaip manote kodėl? To priežastis paprasta – Europoje nebuvo nei kolibrių, nei tam tikros rūšies bičių apdulkinusių jų žiedus. Kai žmonės galų gale tai suprato, žiedus pabandė apdulkinti rankiniu būdu (paprasčiausiai teptukais) ir jiems pavyko – vanilės užmezgė ankštis.

Vanilės žydėjimo laikas labai trumpas – viena diena, todėl net ir natūralioje gamtoje augančios vanilės ne kiekvienas žiedas užmezga ankštį. Siekiant kuo didesnio anksčių derliaus, net ir tropiniuose kraštuose auginamose vanilės plantacijose jų žiedai apdulkinami rankiniu būdu. Tiesa, vaisius veda tik subrendę, apie 3 m aukščio, augalai.

Vanilės milteliai išgaunami iš vanilės vaisių po ilgo apdorojimo. Literatūroje rašoma, kad „pupelės pirmiausia laikomos aukštoje temperatūroje, drėgnai, tada keletą dienų dieną džiovinamos saulėje, o naktį „prakaituoja“. Kai tampa lanksčios, apie du mėnesius džiovinamos pavėsyje, atrenkamos, rūšiuojamos ir grūdinamos dar porą mėnesių. Paruoštos pupelės yra tamsios rudos spalvos, plonos, klostuotos ir maždaug 20 cm ilgio, kietos ir lanksčios. Vanilės ekstraktas gaminamas filtruojant alkoholį ir vandenį per smulkintas, apdorotas pupeles. Jis labai stiprus, tad pakanka vos lašelio. Naudojamos ir pačios vanilės pupelės. Pupelė (ta pati naudojama kelis kartus) panardinama į verdantį skystį, o jam ataušus, ištraukiama, nuplaunama, išdžiovinama ir laikoma sandariai uždaryta. Galima pupelę įdėti į cukrų ir laikyti tamsoje. Per 2–3 savaites cukrus įgauna vanilės skonį, jis naudojamas kavai, saldiesiems patiekalams ruošti, o pupelę vėl dedame į cukrų, ir taip daug kartų“.

Beje aukščiausios kokybės vanilė gaunama tik iš Madagaskare ir Meksikoje augančių vanilės plantacijų, Indonezijos ir Haičio vanilė yra silpnesnė ir mažiau vertinama.

Deja, šiuo metu, konditerijoje dažniausiai vartojamas vanilės pakaitalas – vanilinas ir jame vanilės visiškai nėra. Tačiau, visi norintys, tikrai galime nusipirkti vanilės ankštį (jų būna prekybos centruose) ir pasidaryti vanilinį cukrų.

Parengė
Jurgita TERTELIENĖ