Skip to content Skip to navigation

Kenotafas Jonui Karoliui Chodkevičiui

Kenotafas Jonui Karoliui Chodkevičiui

Pateikta: 2021-09-28 16:07 (atnaujinta: 2021-09-30 10:35)
Kretingos muziejaus projektas „Atmintis“ įgavo kūną! 2021 m. rugsėjo 24 d., minint 400-ąsias Kretingos miesto ir bažnyčios įkūrėjo, vieno ryškiausių XVII a. pr. Lietuvos valstybės ir karo veikėjų mirties metines, Kretingos pranciškonų bažnyčios Chodkevičių mauzoliejuje atidengtas kenotafas Jonui Karoliui Chodkevičiui.

Kenotafas Jonuo Karoliui Chodkevičiui. Aut. Vytautas Baranskas. Fot. Jolanta Klietkutė

Jonas Karolis Chodkevičius savo rezidencijai pasirinko strategiškai patrauklią vietą – Kretingą, dabartinę Kretingos muziejaus paminklinę teritoriją, o po bažnyčios didžiuoju altoriumi įrengė šeimos kriptą, kurioje palaidojo pirmąją žmoną, abu sūnus ir 1620 m. testamente išreiškė valią būti pačiam palaidotam šalia jų. Tačiau grafui mirus, antroji žmona paskutinės jo valios neišpildė.

Jonas Karolis Chodkevičius – vienas ryškiausių „didžiųjų etmonų“ epochos atstovų. Svarbiausias savo pergales pasiekė Kircholmo (Salaspilio) mūšyje, Pernu (Salacgryvos) jūros mūšyje, o paskutinė žymi pergalė buvo pasiekta Chotyno mūšyje su turkais ir Krymo totoriais.
 
J. K. Chodkevičius buvo ne tik genialus karvedys, bet ir valstybės veikėjas – Žemaičių seniūnas, Vilniaus etmonas, garsėjo kaip mecenatas, meno ir kultūros globėjas. 1602 m. jis pastatė Kretingoje pirmąją bažnyčią ir įsteigė bernardinų vienuolyną. 1609 m. Kretingai suteikė Magdeburgo teisę bei statomą naują miestą pavadino savo vardu – Karolštatu (šiuo vardu Kretinga vadinta iki XVIII a. pab.), įsteigė jame pirmąją mokyklą ir prieglaudą.
 
Atkurtoje Lietuvos Respublikoje legendinio karvedžio nuopelnai ir jo vardas buvo primiršti. Tik kretingiškiai ištikimai saugojo savo miesto, bažnyčios, vienuolyno ir pirmosios mokyklos steigėjo atminimą: tarpukariu J. K. Chodkevičiaus vardu buvo pavadinta viena miesto gatvių, 2009 m. Rotušės aikštėje pastatytas pirmasis Lietuvoje didžiojo karvedžio paminklas.
 
J. K. Chodkevičius mirė Chotino pilyje 1621 m. mūšių su turkais ir Krymo totoriais metu. Jo antroji žmona Ana Aloyza Ostrogiškė vyro kūną išgabeno į Ostrogą. Iki XVIII a. pr. didžiojo etmono palaikai kelis kartus buvo perkeliami, kol atgulė Ostrogo jėzuitų bažnyčioje. 1875 m. bažnyčia nugriauta.
 
Šiais laikais J. K. Chodkevičiaus palaidojimo vieta nėra žinoma. Rasti jo palaidojimo vietą ir palaikus tikimybė labai menka, todėl aktualizuojant tokios neeilinės asmenybės reikšmę Lietuvos istorijoje buvo nutarta Kretingos bažnyčioje esančiame Chodkevičių šeimos mauzoliejuje įrengti kenotafą, kurio idėjos autorius – Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ G9 skyriaus Visuomenės informavimo specialistas Nerijus Čapas. Vizualizacijos idėja –  bendras skulptoriaus Vytauto Baransko, Kretingos muziejaus istorikų bei Kretingos pranciškonų kūrinys. Idėjos vizualizacija ir atlikimas – skulptoriaus Vytauto Baransko.
 
Gr. κενοτάφιον (κενός – tuščias, τάφος – kapas) – simbolinis antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma. Šiuo metu kenotafai statomi ne tik kapinėse, bet ir visuomeninėse vietose – aikštėse, parkuose, žūties vietose, keliuose.
 
Kenotafas yra sumažinto sarkofago formos, pagamintas iš spalvoto metalo, stovi ant keturių į išorę atsuktų grifo kojų. Jis vizualiai dera prie Kretingos bažnyčios Chodkevičių mauzoliejuje jau esančių sarkofagų, jo detalės atkartoja kai kuriuos sarkofagų akcentus. 
 
Kenotafo dangtį puošia goreljefinis asmeninis J. K. Chodkevičiaus herbas sukurtas pagal raižinį saugomą Vilniaus Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.
 
Vienoje šoninėje plokštumoje – lauro ir ąžuolo lapų bei gilių vainiku įrėmintas J. K. Chodkevičiaus bareljefas, sukurtas pagal XVIII a. II p. Karlo Gotlybo Raspo ir Michael Keyl raižinį, saugomą Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje.
 
Lauras, nuo antikos laikų simbolizuoja šlovę, pergalę ir taiką, o ąžuolo lapai – stiprumą ir drąsą. Kitoje plokštumoje – Salaspilio mūšio bareljefas pagal XIX a. nežinomo dailininko litografiją, saugomą Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje.
 
Plokštumų šonus rėmina Kretingos pranciškonų bažnyčios zakristijos durų drožinių fragmentų atkartojimas – J. K. Chodkevičiaus ir Sofijos Chodkevičienės portretinių hermų bareljefai.
 
Galvūgalio ir kojūgalio plokštumų centre – grifų galvų formos rankenos su snapuose įvertais žiedais.
 
Kenotafo viršų ir apačią juosia bareljefinės stilizuotų ąžuolo lapų ir augalinių ornamentų juostos, pagal zakristijos durų drožinius. Vidaus apdaila – balto marmuro plokštės.
 
2021 m. rugsėjo 24 d. istorinėje Chodkevičių dvarvietėje – Kretingos muziejaus dvaro rūmų partere – Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Sausumos pajėgų vadas Raimundas Vaikšnoras, Kretingos r. meras Antanas Kalnius, Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas pulkininkas Nerijus Stankevičius, Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, kenotafo idėjos autorius, Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadovybės štabo G9 skyriaus visuomenės informavimo specialistas Nerijus Čapas į kenotafo vidų iškilmingai įdėjo raudono vaško antspaudais užantspauduotas šešias plieno kapsules su žeme iš kadaise karvedžio lankytų vietų, kuriose jis kovojo, vaikščiojo ar mirė: Chotyno tvirtovės, Salaspilio mūšio lauko, Kretingos dvarvietės, Ostrogo Jėzuitų kolegijos bažnyčios vietos, ąžuolo gilė iš Kretingos dvarvietės ir žemė iš Ostrogo švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčios šventoriaus.
 
Iškilmingoje rikiuotėje stovėjo Karinių jūrų pajėgų orkestras, LDK Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopa su Lietuvos valstybine, istorine ir Lietuvos kariuomenės kovine vėliavomis, Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ būrys su kovine vėliava, LDK Butigeidžio dragūnų bataliono būrys, LDK Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono būrys, Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono būrys, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono būrys ir Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės būrys su kovinėmis vėliavomis.
 
Iškilminga kenotafo palyda žygiavo Kretingos gatvėmis nuo dvarvietės iki Rotušės aikštės, kur buvo atiduota pagarba Kretingos miesto įkūrėjo atminimui. Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono, Brigados Generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus artileristai, vilkintys senovinėmis uniformomis, iš pabūklų paleido tris dedikuotus šūvius.
 
Pagerbimo iškilmes vainikavo šv. Mišios Kretingos bažnyčioje, kurias aukojo kun. Remigijus Monstvilas, br. kun. Juozapas Marija Žukauskas, kan. Vilius Viktoravičius, kun. Edvardas Baniulis bei asistuojantys diakonai Audrius Jesinskas ir Nerijus Čapas. Kenotafas buvo pašventintas ir iškilmingai įneštas į Chodkevičių šeimos kriptą-mauzoliejų po pagrindiniu bažnyčios altoriumi, kur pastatytas ant kalvio Albino Šepučio sukurto ir kalvio Gražvydo Černiausko pagaminto stovo.
 
Kretingos bažnyčioje įrengus kenotafą J. K. Chodkevičiui, simboliškai buvo įvykdyta paskutinė Kretingos miesto įkūrėjo valia, atstatytas istorinis teisingumas, suteikta derama pagarba vienam iškiliausių Lietuvos valstybės ir karo veikėjų.
 
Nuotraukų galerijos:
Jolanta Klietkutė