Skip to content Skip to navigation

Grafų Tiškevičių paslaptingoji kalvelė – 2020-08-21

Grafų Tiškevičių paslaptingoji kalvelė – 2020-08-21

Pateikta: 2020-08-24 13:31 (atnaujinta: 2020-08-25 11:11)
,LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS" KRETINGOS DVARO - MUZIEJAUS PARKE
Tema „Lietuvos kraštovaizdžiai:kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“.

Nuotraukų galerija...

Br. Astijus paslaptingosios kalvelės papėdėje pasakė įkvepiantį pamokslą – vedė susirinkusius išmintingos būties keliu ir palaimino gerų darbų darytoją muziejaus direktorę Vidą Kanapkienę. Ir šis renginys Vidos sudūmotas su intencija kretingiškiams ,,atverti akis" į dar vieną žavingą grafų Tiškevičių dvaro parko žymenį, primenantį piliakalnį. Vida papasakojo ne vieną legendą, bet pati įtikinamiausia, kad kažkada ant šios kalvos stovėjo romantiška altana, kurioje laiką mėgo leisti grafienė Sofija su vaikais. Po renginio Kretingos tarybos narė Jolita Vaickienė pasakė, kad ši legenda patraukliausia, juolab, kad, pasak Vidos, provokuoja idėją ant kalvelės pastatyti naują altaną. O juk būtų puiki dvaro apžvalgos vieta.
 
Dar viena gerumo intencija – pastatyti du suoliukus atminimui įžymių kraštiečių – kurios įgyvendinimu rūpinosi direktorė. A.a. architektas Edmundas Giedrimas, rūpestingai puoselėjęs Kretingos kultūros paveldą ir kūręs jos naujamiesčio veidą, ne kartą yra Vidai sakęs, kad parke būtini suoliukai – ir pailsėti, ir pasigrožėti. Pristatydama atminimo suoliukus, Vida pasidžiaugė, kad pagaliau pavyko nusimesti netesėto pažado naštą, o tuo pačiu pagerbti garbius kraštiečius: gydytoją Stefaniją Kviklytę-Guobužienę ir architektą Edmundą Giedrimą, o draug ir pagražinti dvaro parką.
 
Šių metų Lietuvos muziejų kelio temai puikiai atliepė Česlovo Milošo kūryba, kuri alsuote alsuoja Tėvynės ilgesiu ir dievoieška. Br. Bernardas pasidalino naujausiu savo eilėraščiu, skirtu šv. Mergelei Marijai. Saksofonistas Antanas Milerius jautriai kūrė ilgesingą renginio atmosferą.
 
Filosofas Emilis Cioranas yra pasakęs: „Gimdami mes prarandame lygiai tiek, kiek ir mirdami. Tai yra viską“. Mąstant apie žmonių gerus darbus, norisi pridurti: „Bet lieka gerų darbų ir meilės pėdsakai įvairiuose pavidaluose, kurie tiesia gyvybės tiltus iš praeities į ateitį“.
 
Virginija KOCHANSKYTĖ