Grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas iškeliavo į restauravimo dirbtuves

Liepos 5 dieną į metalo dirbinių restauratoriaus-eksperto Gintaro Kazlausko restauravimo dirbtuves Labūnavoje (Kėdainių r. sav.) iškeliavo grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas.

Juozapas Tiškevičius (1835–1891) – garsus Lietuvos didikas, Lelivos herbo grafas, dvarininkas, pramonininkas-investuotojas, karinis veikėjas, gimė Trakų Vokėje. Anksti netekęs tėvo, vaikystę leido Trakų Vokėje bei giminių dvaruose Voložine ir Lohoiske. Sankt Peterburge baigęs karo mokyklą, tapo Rusijos imperijos husarų kariuomenės karininku. Tarnavo Vilniaus I Sumų husarų pulke, buvo paskirtas Vilniaus generalgubernatorių Iljos Bibikovo (~1853–1855 m.) ir Vladimiro Nazimovo (1855–1863 m.) adjutantu. 1860 metais vedė grafaitę Sofiją Horvataitę (1837–1919). Su ja susilaukė 12-kos vaikų, iš kurių išgyveno ir užaugo aštuoni: 5 sūnūs ir 3 dukros. Po 1863 m. sukilimo atsisakė adjutanto pareigų, liko husarų kariuomenės karininku, o 1882 m. išėjo į atsargą.

Iš tėvo paveldėjęs Palangos dvarą, Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos teritorijoje įsigijo dar 26 dvarus, tarp kurių buvo Lentvaris, Kretinga, Užutrakis, Kairėnai, Butrimonys, Pašėtė, Dunilovičiai, Izabelinas, Svidnas ir kiti. Lentvaryje ir Vilniuje steigė pramonės įmones (fabrikus, gamyklas, dirbtuves), pastatė Lentvario geležinkelio stoties kompleksą. Palangoje įkūrė kurortą, pastatė jūros prieplauką, iš kurios privatus grafo garlaivis „Feniksas“ į Liepoją gabeno Palangos (Vilimiškės) plytinėje degtas plytas bei Palangos ir Kretingos dvaruose užaugintą žemės ūkio produkciją.

Mirė 1891 m. birželio 7 d. (senuoju stiliumi – gegužės 26 d.) Kretingoje, pašarvotas buvo Palangoje. Grafienės Sofijos Tiškevičienės rūpesčiu grafo kūną už 1000 vokiškų markių balzamavo profesorius Landeris (iš Karaliaučiaus universiteto?). Balzamavimo metu buvo atliktas cheminis grafo palaikų parengimas sulėtinant jų irimą ir atstatant natūralią išvaizdą atsisveikinimo su palaikais laikotarpiui. Užbalzamuotas kūnas buvęs įdėtas į metalinį, ornamentuotą sarkofagą, nupirktą Karaliaučiuje pas verslininką Ekertą už 1200 markių. Parvežant per Vokietijos–Rusijos sieną už karstą buvo sumokėtas 125 markių muito mokestis.

Paskutinėn kelionėn į Kretingą grafas buvo išvežtas ant katafalko, kurį traukė keturi juodai apdengti arkliai. Karstas buvo pastatytas parapijos kapinių Šv. Jurgio koplyčioje, ant jo padėtas kardas ir uniforminė kepurė. Kretingos paveldėtojui Aleksandrui Tiškevičiui naujosiose parapijos kapinėse 1893 m. pastačius šeimos koplyčią, palaikai buvo perkelti į jos rūsį.

Sofija Tiškevičienė ir grafo vaikai su artimaisiais, vykdama į bažnyčią ir per šeimos šventes, aplankydavo koplyčios rūsyje ant medinio postamento stovėjusį karstą su mirusiojo kūnu. Lankymo dienomis viršutinis dangtis buvo nuimamas, o pro įstiklintą vidinio dangčio langelį galima buvo pamatyti viduje gulintį kavalerijos kariuomenės pulkininko uniforma apvilktą grafą.

Kūnui pradėjus irti, karstas su palaikais buvo užbetonuotas koplyčios rūsyje įrengtoje kriptoje, kurioje greta grafo 1919 m. buvo palaidota ir žmona Sofija. Abu sarkofagai buvo aptikti 2014 metais, vykdant paruošiamuosius tyrimo darbus koplyčiai restauruoti.

Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas 223,5 cm ilgio, 94,5–110 cm aukščio ir 55,5–77,5 cm pločio, neoklasicistinis, sudėtingos kompozicijos, įmantrių formų, dvelkia iškilmingumu ir pagarbia didybe. Jis padarytas iš cinko skardos, padengtas alavu, viduje dažytas juodais dažais, rakinamas abiejuose galuose įrengtomis spynelėmis. Gausiai puoštas cinko skardoje štampuotomis sparnuotų angeliukų pusfigūrėmis ir meniniais simboliais, persipynusiais su floristine, lauro šakelių girliandų pavidalo reljefine ornamentika. Akcentuoti antikiniai motyvai, kurie yra tarsi užuomina į gilias giminės šaknis ir atkartoja Kretingos dvaro rūmų senosios koplyčios antikinius ornamentikos motyvus. Abiejuose lovio šonuose pritvirtinta po 3, o galuose  – po 1 rankeną, kurias laiko du išsižiojusių liūtų galvų bareljefai. Prie dugno pritvirtintos 8 liūto letenos pavidalo kojos, kurias viršuje puošia ažūriniai augaliniai ornamentai. Ornamentika ir funkcinės detalės bronzuotos. Į sarkofagą buvęs įdėtas cinko skardos karstas, kurio dangčio viršuje virš mirusiojo galvos ir krūtinės buvo išpjautas ir įstiklintas stačiakampis langelis.

Beveik tris metus Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai kartu su kitais koplyčioje aptiktais puošniais karstais buvo laikomi ir eksponuojami Kretingos muziejaus vandens malūno-elektrinės pastate. Iš Kultūros paveldo departamento gavus valstybinį finansavimą, abu karstai 2017–2018 m. bus restauruoti ir grąžinti į grafų Tiškevičių koplyčios rūsį. Pirmasis iškeliavo grafo Juozapo Tiškevičiaus sarkofagas, o kitais metais bus restauruojamas grafienės Sofijos Tiškevičienės karstas.

Julius Kanarskas,

Kretingos muziejus