Į pietus nuo Kartenos miestelio, Minijos kairiajame krante stūkso kalnas, vadinamas Pilimi, Pilale, Švedų kalnu, Lūžties kalnu. Tai Kartenos piliakalnis, apipintas padavimais ir legendomis.

 

Legendos pasakoja, kad piliakalnį supylė žemaičiai, kariavę su švedais ir rusais. Viena jų mena, kad „ant kalno pas Karteną kitą kartą yra didelė pilis stovėjusi, kurioje žemaičių karalius turėjo savo buveinę. Pilį aplinkui juosė vandenys. Kalnui esant neaukštam, vandens vilnys plakėsi beveik į pilies sienas. Vandenyje laikėsi trys labai didelės žuvys. Šitos žuvys tarnavo žemaičių karaliui: jos taip sergėjo pilį, kad niekas prie jos negalėjo prisiartinti“.

Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centre surengta edukacinė popietė „Velykiniai karpiniuoti parėdymai“, kurioje karpymo meno mokė kretingiškė Halina Šakinienė. Karpiniais ketinama papuošti ne tik Centro langus, bet ir etnografinės ekspozicijos „Saulės ratu“ lentynėles su jose eksponuojamais babyčių indais.

Vertingą Kretingos muziejaus fonduose saugomą eksponatų grupę sudaro taikomosios dailės kūriniai. Prie jų priskiriame ir prieverpstes – unikalų liaudiškojo meno paveldą.

 

Prieverpstė – darbo įrankis, verpimo ratelio dalis – lentelė linų ar vilnų kuodeliui pritvirtinti. Ratelis retai būdavo puošnus, o prieverpstė – ratelio viršūnėlė išsiskyrė puošnumu. Etnologai mano, jog tradicinę prieverpstės puošybą sąlygojo tai, kad ji buvo vienas iš vestuvių apeigų atributų, Paskirtis lėmė ir jos vaizdą. Įrankis simbolis tęsė prieš jį buvusio verpimo ratelio – verpstės prasminę bei estetinę puošybos tradiciją, sąlygotą mitologinės pasaulio sampratos. Išdailinta prieverpstė rodo ne tik mūsų protėvių meninius sugebėjimus ir estetinius poreikius, bet ir atskleidžia jų dvasinį gyvenimą, pasaulėvaizdį, tikėjimus.

Minijos upės kairiajame krante, abipus jos intako Slinkupio, Dauginčių kaime stūkso pora piliakalnių, nutolusių vienas nuo kito per 600 metrų. Jie pasiekiami nuo magistralinio kelio Šiauliai–Palanga (A11), nuo kurio nutolę 2,5-2,9 km į šiaurę. Dauginčių kryžkelėje pasukę iš plento šiaurės kryptimi į gyvenvietę ir Vyšnių gatve pavažiavus 1,1 km, sukame į kairėje pusėje esančią Kalno gatvę, kuria važiuojame 500 metrų vakarų kryptimi. Už abipus gatvės stūksančių ūkinių pastatų sukame į dešinę ir toliau važiuojame 1 km šiaurės rytų kryptimi. Pirmasis piliakalnis yra kairėje kelio pusėje, nusileidus į slėnį. Jo koordinatės – 345830, 6204126 (LKS). Tuo pačiu keliu pavažiavus dar 650 metrų, miške šalia senųjų kaimo kapinių sustojame automobilių stovėjimo aikštelėje. Priešais ją prasideda antrasis piliakalnis, kurio koordinatės – 346366, 6204587 (LKS).