„Visą laiką darydavo iš sviesto avinėlį. Lygtai vėliavėlė tokia būdavo... prisikėlimo rytą. Teta Ona visą laiką darydavo su rankomis, padarydavo garbanėles. Ir aš moku, dabar pati padarau. Tokios didelės, gražios. Per Velykas būdavo visad šaltienos, virtas kumpis, ruletas, raudona mišrainė, pyragai, sausainiai. Ruletas – tai šaltieną kai verda, sudeda į sūrmaišį ir suspaudžia. Kumpis visą laiką būdavo virtas. Pareidavom iš bažnyčios – pirmiausia bėgdavom pasisveikindavom kažkaip. Velykų rytą nereikėdavo persirengt, pasipuošę valgydavom“, – toks Akmenalių kaime užaugusios Irenos atmintyje išlikęs šventinis Velykų stalas, kuriame atsispindi ne tik mūsų apylinkių, bet ir visos Lietuvos tradicijos. Mėsa –  dažniausiai kiauliena, o vakarų Lietuvoje ir kepta višta, kalakutai, pieno produktai – svietas, didelis, žalumynais išpuoštas varškės sūris, varškė –, kvietiniai pyragai, – tai, be ko neįsivaizduojamas Velykų stalas prieškario Lietuvoje. Nepamirškime savo kulinarinio paveldo ir per šias Velykas būtinai pasigaminkime tradicinių patiekalų. Siūlome keletą jų:

Kretingos muziejaus žiemos sode žydinčią kinrožę pristatys ir kaip ja dažyti margučius papasakos Muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Apie duonos kepimo tradiciją pasakoja Vida Viskontienė, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo kepimo, maisto ruošimo amatų puoselėtoja, B kategorijos tautinio paveldo produktų gamintoja. Kepimo tradicijas perėmė iš mamos.

Kaip kepti Velykinę „babką“ parodys Vida Viskontienė, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo kepimo, maisto ruošimo amatų puoselėtoja, B kategorijos tautinio paveldo produktų gamintoja. Kepimo tradicijas perėmė iš mamos.