Į 1600 m. prasidėjusį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą dėl ginčytinų Livonijos žemių aktyviai įsijungė ir Kretingos dvarininkas – Žemaičių seniūnas, Lietuvos lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, netrukus tapęs jungtinių lietuvių ir lenkų karinių pajėgų vadu ir Livonijos valdytoju.

***

Konfederacinę Livonijos valstybę XIII a. įkūrė vokiečių riteriai ir dvasininkai, kryžiaus žygių metu užkariavę šalia Lietuvos buvusias kuršių, žemgalių, sėlių, latgalių, lyvių ir estų žemes. Prasidėjus protestantiškajai reformacijai, šioje šalyje kilo susiskaldymas, į kurį įsikišo ir užsienio jėgos: Lietuvos ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos, Švedijos ir Danijos karalystės. Taip 1558 m. prasidėjo Livonijos karas, pasibaigęs Livonijos konfederacijos žlugimu.

Pamelos Travers pasaką „Žaloji“ seka aktorius Algimantas Verbutas, teatro lėlė Paršelis ir žiemos sodo gyventojai.

© Kretingos muziejus

Baksčiai yra į šiaurės vakarus nuo Mosėdžio miestelio, kairiajame Bartuvos upės krante: slėnyje ir šalia stūksančioje aukštumoje. Šiaurėje kaimas ribojasi su Bobiliškėmis, pietuose – su Igariais, vakaruose – su Mikulčiais. Rytine žemių dalimi upės slėniu praeina krašto kelias Skuodas–Plungė (169), o palei pietvakarinę ribą – rajoninis kelias Lenkimai–Daukšiai–Mosėdis (3704).

Archeologijos duomenys liudija, kad kaime prie Bartuvos upės žmonės gyveno jau I tūkst. pr. Kr. antroje pusėje. Savo mirusius artimuosius jie laidojo kaimo pietrytiniame pakraštyje esančioje slėnio terasoje įrengtame pilkapyne. Šias seniausias Mosėdžio apylinkių kapines 1959 m. išaiškino iš netoliese esančio Budrių kaimo kilęs kretingiškis kraštotyrininkas, inžinierius Ignas Jablonskis, aptikęs 8 pilkapius, kurių sampilų skersmuo siekė 7–18 m, o aukštis – 80 cm. Mosėdžio kolūkio buldozerininkai, tvarkydami naujojo plento Skuodas–Plungė aplinką, 1972 m. visų pilkapių sampilus nustumdė, o tris pilkapius sunaikino.

Edukaciją „Lietuviški sėkmės ir laimės ženklai margučiuose“ veda Inga Idaitė