Tarptautinės muziejų dienos proga Kretingos muziejaus Dvaro malūno kiemelyje penktadienį surengta tradicinė, šiemet jau šeštoji, jaunųjų amatininkų mugė „Suku suku darbų malūnėlį“. Joje jaunieji amatininkai iš viso rajono, jiems amato paslaptis atskleidžiantys mokytojai bei tautodailininkai rodė vystomus amatus, leido prie jų prisiliesti ir mugės dalyviams.

Kiemelyje veikė jaunųjų kalvių, Dvaro gaspadinių, pirties, audėjų, puodžių, jaunųjų linų sėjėjų, meistrų mokyklos ir kt. kiemeliai, kvietė žiogrių tvoros pynimo ir švilpynių gamybos akademija, vėjo malūnėlių dirbtuvėlės, žvakių liejimo fabrikėlis, etnografinė žaidimų aikštelė. Mugės dalyviams buvo suteikta galimybė paskaityti netgi knygas, kurias skaitė jų bočiai ir probočiai.

Kretingos muziejaus ūkvedžio namo tapybos salėje eksponuojama nuotaikinga ir subtili Kretingos dienos veiklos centro klientų tapybos ant šilko darbų paroda „Šilko gėlės“.

 

Parodą eksponuoti muziejuje pasiūlė centro direktorė Birutė Viskontienė.

Vaikų stovykla „Vasaros artelė malūne“ – tai jau penktoji vaikų dienos stovykla 8–11 metų vaikams, kurios 10-ies dienų programą įgyvendino muziejaus darbuotojos Roma Luotienė, Jurgita Tertelienė ir Inga Idaitė. Šiais metais joms talkino nauja muziejaus etnografė Aušrinė Kasperavičiūtė, kuri mokė lieti žvakes ir pasigaminti tepaliuką nuo uodų įkandimo.

Kretingos dvarininko ir Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio pastangomis Kretingos, tuo metu oficialiai vadintos Karolštatu, miestas XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje tapo mūriniu. Nuo 1771 metų aplinkui Turgaus aikštę (dabartinės Rotušės aikštės pietinę dalį) naujai statyti buvo leidžiama tik mūrinius namus, o daugiausia jų pastatyta palei šiaurinę ir vakarinę kraštines. 1833 metais mieste buvo 31 mūrinis pastatas. Mūrinių namų skaičiumi Kretinga nusileido tik Vilniui, Kaunui ir Kėdainiams. Mūriniai namai sudarė 19 % visų miesto pastatų. Šiuo rodikliu Kretinga po Vilniaus (55,8 %) buvo antra Lietuvoje, lenkdama Kauną (12,2 %), Kėdainius (9,5 %), Jurbarką (4 %) ir Ukmergę (2,9 %). Lenkijos–Lietuvos istorijos, geografijos ir statistikos tyrinėtojų Mykolo Balinskio ir Tadeušo Lipinskio teigimu, Kretinga XIX a. pirmoje pusėje buvo „gražus mūrinis miestas“.